2022-12-03

„SG dujos“ suteiktas tarptautinis ISCC tvarumo ir anglies dvideginio serdtifikatas.

„SG dujos“ suteiktas ISCC sertifikatas, patvirtinantis, kad įmonė atitinka ISCC EU sertifikavimo sistemos ir RED II (Atsinaujinančiosios energijos direktyva) reikalavimus.ISCC - plačiausiai naudojama tarptautinė tvarumo ir anglies dvideginio sertifikavimo sistema, patvirtinanti žaliavų tvarumą. 2021 m. „SG dujos“ tapo pirmąja įmone Lietuvoje, importavusia pirmąsias 10 megavatvalandžių (MWh) žaliųjų dujų, kurioms „Amber Grid“, atliekantis nacionalinio dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijų registro funkcijas, suteikė tai įrodančias kilmės garantijas. 

Skaityti
Straipsnis

Kitos naujienos

Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas

UAB „SG dujos Holding“ (kodas 304917907, buveinė J. Savickio g. 21-7, Vilnius) skelbia viešąjį pirkimą:„Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas “Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-11-16 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 VilniusPirkimo sąlygos ir kita informacija: www.sgdujos.ltUAB „SG dujos Holding“ įgyvendina projektą „Viešos prieigos CNG, LNG, biometano ir vandenilio infrastruktūros sukūrimas“ (KK-AM-S01-0008) pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ ir skelbia viešąjį pirkimą:„Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas“Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-11-16 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 Vilnius

Skaityti

Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas

UAB „SG dujos Holding“ (kodas 304917907, buveinė J. Savickio g. 21-7, Vilnius) skelbia viešąjį pirkimą:„Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas “Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-11-16 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 VilniusPirkimo sąlygos ir kita informacija: www.sgdujos.ltUAB „SG dujos Holding“ įgyvendina projektą „Viešos prieigos CNG, LNG, biometano ir vandenilio infrastruktūros sukūrimas“ (KK-AM-S01-0008) pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ ir skelbia viešąjį pirkimą:„Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas“Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-11-16 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 VilniusPirkimo sąlygos:„Suskystintų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinės, Pirklių g. 6, Žemaitkiemio k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos darbų pirkimas“Kilus klausimams prašome kreiptis info@sgdujos.ltKviečiame teikti pasiūlymus.

Skaityti

Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas

Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimasUAB „SG dujos Holding“ įgyvendina projektą „Viešos prieigos CNG, LNG, biometano ir vandenilio infrastruktūros sukūrimas“ (KK-AM-S01-0008) pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ ir skelbia viešajį pirkimą:„Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas“Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-09-09 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 VilniusPirkimo sąlygos: Suslėgtų gamtinių dujų (CNG) gamybos, saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas    Kilus klausimams prašome kreiptis info@sgdujos.ltKviečiame teikti pasiūlymus.

Skaityti

Viešos prieigos CNG, LNG, biometano ir vandenilio infrastruktūros sukūrimas

UAB „SG dujos Holding“ įgyvendina projektą  „Viešos prieigos CNG, LNG, biometano ir vandenilio infrastruktūros sukūrimas“ (KK-AM-S01-0008) pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“ ir skelbia viešąjį pirkimą:„Suskystintų gamtinių dujų (LNG) saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas“Vokai su pasiūlymais turi būti teikiami (paštu arba atvykus) iki 2022-08-16 14.00 val. (Lietuvos laiku) buveinės adresu UAB „SG dujos Holding“ J. Savickio g. 21-7, LT-01108 VilniusPirkimo sąlygos: „Suskystintų gamtinių dujų (LNG) saugojimo ir išdavimo įrangos įsigijimas“Kilus klausimams prašome kreiptis info@sgdujos.ltKviečiame teikti pasiūlymus.

Skaityti

ADAC tyrimas: biometanu varomi automobiliai pagal ekologiškumą aplenkė elektrinius

Biometanu varomi automobiliai pagal ekologiškumą aplenkė elektrinius. Vokietijos automobilistų klubas ADAC (Allgemeiner Deutscher Automobil-Club), esantis didžiausia Europos automobilistų asociacija, paskelbė kad labiausiai draugiški automobiliai šiai dienai - Seat Leon 1.5 TGI ir VW Golf 1.5 TGI, lenkia ir pilnai elektrinius modelius, tokius kaip Hyundai Kona, Fiat 500e, BMW iX3, Mercedes-Benz EQA 250 ir kitus.Paminėtina, kad vertinimas buvo atliktas darant prielaidą, kad Vokietijoje suslėgtų gamtinių dujų (CNG) mišinyje vidutiniškai yra 40% biometano, nors oficiali statistika skelbia didesnę dalį - apie 60%.Vertinime dalyvavo 112 skirtingų transporto priemonių, įskaitant dyzelinius, benzininius, pilnai elektrinius, įkraunamus “hibridus”, iš naftos išgaunamomis dujomis (LPG) ir vandeniliu varomus modelius. Kai kurie teste dalyvavę automobiliai vadinami “nulinės taršos” (“zero emission vehicles”), bet studijos rengėjai laikėsi "technologijai neutralios” pozicijos - vertino CO2 ir taršalų emisijas "nuo kuro šaltinio iki energijos perdavimo ratams” ("well-to-wheel”, kitaip - "from the fuel source to the wheel”).Ši studija dar sykį įrodo, kad dujomis varomos transporto priemonės, bent dalinai naudojant biometaną, gali atlikti labai svarbų dekarbonizacijos ir transporto sektoriaus sukuriamos taršos mažinimo vaidmenį.Sutrumpintas pranešimas angliškai:https://www.ngva.eu/medias/german-automobile-club-adac-tested-112-vehicles-confirms-cng-vehicles-as-most-environmental-friendly-vehicles/Nuoroda į šaltinį: https://www.adac.de/rund-ums-fahrzeug/tests/ecotest/ecotest-ranking-sauberste-autos/

Skaityti

Biometaną planuojama išgauti ir Lietuvoje – aplinkai draugiško kuro jėgainė kils prie Panevėžio

Kol kas visas Lietuvoje naudojamas biometanas yra importuojamas iš užsienio šalių tarptautinių sertifikatų keliu ir Lietuvoje negaminamas. Vis dėlto artimiausiais metais situacija turėtų smarkiai pasikeisti - viena pirmųjų biometano dujų gamybos jėgainių iki 2023 m. turėtų iškilti prie Panevėžio, Šilagalyje, netoli magistralės „Via Baltica“. Biometanas bus saugiai gaminamas iš vietos žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ biologiškai skaidžių atliekų – gyvulių mėšlo ir žemės ūkio bei kitų organinės kilmės atliekų. Į jėgainės statybas ir infrastruktūros sutvarkymą planuojama investuoti 4 mln. EUR.Pagamintas biometanas atitiks Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus biodegalų tvarumo kriterijus ir galės būti perduodamas kartu su gamtinėmis dujomis į Lietuvos dujotiekio tinklus. Kasmet planuojama pagaminti daugiau nei 2 mln. kubinių metrų biometano, kuris galėtų būti perduodamas gamtinių dujų dujotiekiu bei naudojamas kaip degalai dujiniam transportui.Projektą iniciatoriai – ekologiškų degalų transportui skatinimo startuolis „Dvire“, maisto atliekų perdirbimo bendrovė „Horeca Sprendimai“, Žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“, gamtinių dujų (metano), biometano ir vandenilio infrastruktūros transportui sistemų kūrėjai - bendrovė „SG dujos“. Jėgainės projekto įgyvendinimui įkurta bendrovė „Engerta“.Pasak Mariaus Čižo, startuolio „Dvire“ vadovo, biometano jėgainės atsiradimas bus svarbus faktorius reikšmingai mažinti taršą keliuose, nes transporto parkams atsivers galimybė naudoti aplinką beveik neteršiančius degalus. „Skatinsime metanu ir biometanu varomo transporto naudojimą, nes artimiausiais metais tai bus pats greičiausias kelias pervežimų bendrovėms pertvarkyti savo parkus ir reikšmingai sumažinti CO2 emisijas, o vėliau imti plačiau naudoti vandenilį ir elektrą, išgaunamus iš saulės, vėjo ir perdirbtų atliekų“, - sako M. Čižas.Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos, kuriai priskiriamas ir biometanas.Kaip teigia M. Čižas, Europos Sąjungoje šiuo metu dedamos didelės pastangos iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką, skatinti alternatyviųjų atsinaujinančių degalų – biometano, vandenilio ir elektros panaudojimą kiekvienoje šalyje narėje.Pasak bendrovių „Engerta“ ir „Horeca Sprendimai“ vadovo Vytauto Keršio, nors Lietuvoje yra veikiančių biodujų jėgainių, kuriose iš biologiškai skaidžios atliekos paverčiamos dujomis, o vėliau - elektros ir šilumos energija, tačiau nei viena iš jų neišgauna biometano, kuris galėtų būti panaudotas kaip tvari energija transportui, pramonei ir buitiniams vartotojams. „Planuojame pastatyti modernią, naujausių technologijų jėgainę, kuri reikšmingai prisidės ir prie tvaraus kuro plėtros, ir švaresnės aplinkos. Biometano jėgainė praktiškai neturės jokių gamybos proceso atliekų – perdirbamos žemės ūkio atliekos, gyvulių mėšlas virs ekologiškomis dujomis, o likusi biomasės dalis virs substratu, laikomu aukštos kokybės ir daug azoto turinčia trąša, kurią bus galima panaudoti tręšti pasėliams“, - sako V. Keršys.Vienas iš „Engerta“ akcininkų, ir pagrindinis žaliavos jėgainei tiekėjas - žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ vadovas Gražvydas Stankūnas atkreipa dėmesį, kad biometano jėgainė išspręs įsisenėjusią problemą, kur dėti bendrovės organines atliekas – gyvulių mėšlą, srutas bei kitas atliekas. „Naujosios partnerystės dėka tapsime gerokai modernesniu ūkiu – biometano jėgainė iš esmės išspręs ne tik nuo dabar atvirose saugyklose laikomo mėšlo sklindančio kvapo problemą, kuriuo skundžiasi vietos bendruomenė, tačiau tuo pačiu jėgainė užtikrins mums ekologiškas trąšas mūsų bendrovės pasėliams. Be to, pagerės infrastruktūra, bus sukurta naujų darbo vietų, gerokai sumažės triukšmingumas. Visa veikla bus vykdoma jau esančioje bendrovės teritorijoje ir besiribojančiame sklype laikantis visų sanitarinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų“, - sako G. Stankūnas.Pasak vieno iš projekto iniciatorių - „SG dujos“ vadovo Virginijaus Korsako - pirmosios biometano jėgainės vieta numatyta neatsitiktinai. „Jau prieš kelis metus numatėme, kad viena pirmųjų Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų pildymo stočių transportui bus įrengta prie Panevėžio – vieno svarbiausių Lietuvos transporto mazgų. Lietuvai nusistačius ambicingus planus dėl klimato kaitos mažinimo ir šiemet patvirtinus Alternatyvių degalų įstatymą, skatinantį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, nusprendėme žvelgti plačiau ir ieškoti galimybių užuot importavus, išgauti biometaną Lietuvoje. Tikimės, kad greta Panevėžio susiformuos degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių centras - turėsime ne tik suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų pildymo stotį transportui, bet šalia ir modernią biometano jėgainę, tiekiančią žaliavą mūsų stočiai ir miestui bei paversiančią kaimynystėje esančios žemės ūkio bendrovės atliekas galbūt pirmuoju Lietuvoje išgaunamu ir dujotiekiu perduodamu biometanu“, - sako V. Korsakas.

Skaityti

Lietuvoje jau bandomas pirmasis biometanu varomas vilkikas

Lietuvoje pradėtas testuoti pirmasis biometanu varomas vilkikas, kuriuo šalies įmonės pasikeisdamos galės naudotis net vienerius metus. Ši jungtinė „Scania Lietuva“ ir „SG dujos“ iniciatyva tapo įmanoma Lietuvai šiemet prisijungus prie tarptautinės prekybos žaliosiomis dujomis (biometanu) garantijų sistemos. Pirmoji vilkiką išbandė bendrovė „Hegelmann Logistics“.Rugpjūčio mėnesį, Į Lietuvą per dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijų registro sistemą „SG dujos“ iš Danijos importavo pirmąsias 10 megavatvalandžių (MWh) biometano, kuriam „Amber Grid“, suteikė tai įrodančias dujų kilmės garantijas. Garantija patvirtina, kad dujos buvo pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.„Nepaisant suirutės tarptautinėse degalų rinkose dėl kylančių energijos išteklių kainų, Europos Sąjungos pasirinktas žaliasis kursas yra ilgalaikis, todėl turime ruoštis esminiams pokyčiams čia ir dabar. Nusprendėme paskirti visą mūsų įsigytą biometaną tam, kad Lietuvos transporto įmonės kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis galėtų persitvarkyti savo transporto ūkius ir jau dabar į strateginius planus įsitrauktų alternatyviaisiais degalais varomas priemones. Sparčiau ruoštis negrįžtamoms permainoms skatina ir ES Žaliojo kurso politika bei Lietuvoje šiemet priimtas alternatyviųjų degalų įstatymas. Nuo 2026 m. numatyta, kad netaršiomis transporto priemonėmis bus laikomas transportas, naudojantis biometaną arba metano ir vandenilio mišinius. Įstatyme apibrėžta atsakomybė ir transporto parkams, kurie laiku nesuskubs persitvarkyti. Biometanas yra itin švarūs degalai, kurie artimiausius penkerius metus bus pagrindinė alternatyva pereinant prie nulinės ar artimos nulinei CO2emisijos degalų rūšių“, – sako Vidas Korsakas, „SG dujos “ komercijos direktorius.Pasak „Scania Lietuva“ pardavimų vadovo Ramūno Saveikio, „Scania“ kaip sunkvežimių gamintojas siekia suteikti Lietuvos transporto įmonėms galimybę iš arčiau susipažinti su naujos kartos dujinio vilkiko technologija.„Dekarbonizacija transporto sektoriuje turi vykti dėl klimato kaitos ir akivaizdu, kad laukti nebegalima. Biometanu varomas vilkikas CO2 emisijas iš karto sumažina iki 90 proc., iki minimumo sumažėja ir į aplinką išmetamų kietųjų kenksmingųjų dalelių, azoto junginių, tad tokių transporto priemonių plėtra labai stipriai prisidėtų prie poveikio klimato kaitai mažinimo ir prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Lietuvos transporto sektoriuje sunkusis komercinis transportas išmeta apie 50 proc. CO2 emisijų“, – sako R. Saveikis.Prognozuoja, kad kas penktas naujas vilkikas bus dujinis„Norime kuo greičiau sulaužyti senus mitus, kad ateities technologijos negali būti naudojamos šiandien, kad tai kažkas sudėtingo, tolimo, brangaus ir nesaugaus. Suteiksime galimybę išbandyti biometanu varomą vilkiką visoms norinčioms įmonėms. Manome, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje biometanu bus varomi 20 proc. naujai įsigyjamų sunkiasvorių sunkvežimių“, - sako R. Saveikis.Išbandomas naujos kartos „Scania“ biometano vilkikas leis įmonėms pačioms išsigryninti rūpimus skaičius – degalų suvartojimo, nuvažiuojamo atstumo, eksploatavimo kaštus, variklio resursus, likutinę vertę rinkoje ir t.t.„Baltijos šalyse dujinių, metanu varomų ir biometaną galinčių naudoti transporto priemonių per paskutinius trejus metus jau pardavėme apie 50. Šios transporto priemonės labai sėkmingai dirba įvairiuose sektoriuose – ne tik vežant krovinius standartinėmis tentinėmis ir šaldytuvinėmis puspriekabėmis, bet ir statybose, pervežant naftos produktus, taip pat pienininkystėje. Išanalizavę Lietuvos rinką, padarėme išvadą, kad toks vilkikas galėtų būtų pritaikomas beveik visose srityse. Pilnai užpildžius bakus juo galima nuvažiuoti 500 – 600 km, o specialiai užsakius didesnius bakus nuvažiuojamą atstumą galima padidinti iki 800 km. Tokia transporto priemonė idealiai tinka regioniniams pervežimams, transportuojant įvairius krovinius Lietuvoje arba dirbant Baltijos šalyse“, – sako R. Saveikis.Pasak „Hegelmann Logistics“ direktoriaus Andriaus Šumskio, visuose verslo sektoriuose vis labiau jaučiasi poreikis būti atsakingiems už savo veiklos poveikį gamtai, būti tvaresniems, todėl „Hegelmann Logistics“ sparčiai juda pasirinktu tvarumo kursu. „Kai išgirdome apie galimybę išbandyti naują dujinį biometanu varomą vilkiką, nedvejojome ir džiaugiamės, kad tapome pirmieji rinkoje, kurie vežėme krovinius Lietuvoje biometanu varomu transportu. Tikimės, kad galėsime naudotis šiais biometanu varomais vilkikais Lietuvoje, o vėliau ir visoje Europoje“ – sako A. Šumskis.Vilkiką išbandžiusio „Hegelmann Logistics“ vairuotojo Gražvydo Juodžio akimis, biometano vilkikas nustebino švara ir paprastumu. „Išbandžiau užsipylimą dujomis ir labai nustebau, kad daug paprasčiau ir švariau, nei pildant dyzelinu. Vilkiką vairavau visą dieną ir pastebėjau, kad vibracija daug mažesnė nei važiuojant dyzelinu, variklis dirba daug tyliau vairavimas daug patogesnis. Viskas elementaru, patogu, apgalvota specialiai vairuotojui, kad palengvintų darbą. Visa kita kaip kituose vilkikuose - sėdi ir važiuoji“, – įspūdžiais dalinosi G. Juodis.Biometanas – efektyviausia degalų rūšis įmonėms siekiant staigiai sumažinti CO2 emisijasPasak projekto iniciatorių, pažangiose transporto valstybėse – Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Italijoje metanu ir biometanu varomų transporto priemonių skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.„Skaičiai rodo, kad šiandien biometanas yra bene efektyviausi degalai kaštų prasme kaip sumažinti CO2 emisijas ir pats tinkamiausias atsakymas į klimato kaitos klausimus. Be to, gaminant biometaną, sprendžiami ir atliekų sutvarkymo klausimai. Pačiu artimiausiu metu didžiulį potencialą turi ir biometanu varomas smulkusis komercinis transportas, galintis reikšmingai išspręsti miestų taršos problemas“, – sako V. Korsakas.

Skaityti
Rodyti daugiau