Suslėgtos gamtinės dujos


CNG-main

Šiandien visas pasaulis ieško būdų kaip sumažinti klimato taršą ir pagerinti miestų ekologinę būklę, naudojant mažiau tradicinio automobilinio kuro, pagaminto iš naftos – benzino, suskystintų naftos dujų (SND, angl. LPG), dyzelino, jį pakeičiant ekologišku ir aplinką labiau  tausojančiu kuru. Planuojama, kad 2020 m. – Europos Sąjungoje 20 proc. benzino ir dyzelino turės būti pakeista alternatyviu kuru: gamtinėmis dujomis, biodegalais, vandeniliu bei kitais tradicinio automobilių kuro pakaitalais.

Gamtinės dujos susidaro pūvant organinėms medžiagoms, jos yra naudojamos suskystintos arba suslėgtos.

Daugumoje šiomis dujomis varomų automobilių įrengtos dvi maitinimo sistemos – dujų ir benzino arba dyzelino. Atsižvelgiant į šių kuro rūšių savybes, SND kuras lengvuosiuose automobiliuose yra efektyvesnis, derinant jį su benzininiu varikliu. SGD (angl. CNG) dera ir su benzininiais, ir su dyzeliniais varikliais.

Gamtinės dujos kaip variklių kuras turi aukštą potencialą. Tai yra nebrangus, švarus, turintis aukštą oktaninį skaičių (130), t.y. nedetonuojantis kuras (palyginimui – populiariausio Lietuvoje naudojamo benzino oktaninis skaičius yra 95). Todėl ir dabar, ir ateityje gamtinės dujos lengvai atitiks leistinas išmetamų dujų normas. Gamtinės dujos kaip variklių kuras gali būti lygiagrečiai naudojamos ir su benzinu ar dyzelinu, ir atskirai – specialiuose išskirtinai gamtinių dujų naudojimui sukurtuose varikliuose.

Ekologinė nauda naudojant gamtines dujas yra neabejotina. Gamtinės dujos yra viena iš švariausių šiuo metu naudojamų automobilių degalų rūšių. Vertinant įtaką šiltnamio efektui, jų tarša yra 20-25 proc. mažesnė nei benzino ir 10-15 proc. mažesnė nei dyzelino. Gamtinių dujų unikalumas – jų cheminė sudėtis, šių dujų molekulėse yra ypatingai palankus  (¼) anglies ir vandenilio atomų santykis.

Gamtinių dujų, kaip ekologiško kuro privalumai itin gerai atsiskleidžia miestuose – palyginus dyzelino ir dujinio kuro taršą (g/km) nustatyta, kad gamtinės dujos 90 proc. mažiau nei dyzelinas teršia aplinką dūmais, pelenais ir sieros dvideginiu, 50 proc. mažiau – anglies monoksidu ir 20 proc. mažiau – azoto oksidais ir reaguojančiais angliavandeniliais. Palyginus su benzino tarša, gamtinės dujos  80 proc. mažiau teršia aplinką  azoto oksidais, 25 proc. mažiau – anglies  monoksidais ir 20 proc. mažiau – reaguojančiais angliavandeniliais ir 75 proc. mažiau – anglies dvideginiu.

Gamtinėmis dujomis varomus serijinius automobilius gamina daugelis gamintojų. Šios alternatyvios technologijos infrastruktūra bei paslaugos gana plačiai išvystytos, todėl iš visų alternatyvių ekotechnologijų ji yra labiausiai paplitusi ir prieinama. Kaip ekologiškas kuras automobiliams gamtinės dujos pastaraisiais metais vis labiau skinasi kelią ir Lietuvoje. Dėl palankios mokestinės bazės, taikomos miestų keleivių pervežėjams, didžiuosiuose Lietuvos miestuose kuriamas ir plėtojamas SGD degalinių tinklas, atsiranda vis daugiau transporto priemonių, varomų gamtinėmis dujomis.

Suslėgtų gamtinių dujų naudojimo automobiliuose privalumai


What is CNG? Explania

 

Suslėgtos gamtinės dujos Lietuvoje

Nuo 2011 m. valstybei žengus pirmuosius žingsnius skatinti gamtinių dujų kaip alternatyvaus ekologiško kuro panaudojimą, Lietuvoje SGD (angl. – CNG) infrastruktūros plėtra suintensyvėjo, atsirado daugiau SGD varomų transporto priemonių.  Šios tendencijos turėtų išlikti ir 2012 metais, todėl  Lietuvoje ateityje šiuo kuru varomo transporto važinės kur kas daugiau, ypač tai pasakytina apie keleiviams pervežti skirtus miesto ir priemiestinius autobusus, kitą komercinį transportą. Asociacijos NGVA Europe duomenimis, Lietuvoje iš viso važinėja apie 200 transporto priemonių, kuriose įrengtos SGD sistemos. SGD kompresorinės stotys (degalinės) jau veikia devyniuosee Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Telšiuose ir Marijampolėje, iš jų trys kompresorinės stotys (Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje) yra atviros visiems vartotojams. Trys kompresorinės stotys (Telšiuose, Ukmergėje ir Marijampolėje) jau naudoja hidrometaną – gamtinių dujų ir vandeninio mišinį.

Tam, kad Lietuvos įmonės imtų realiai mąstyti apie planus naudoti daugiau alternatyvaus kuro, modernizuoti savo automobilių parkus, labai svarbu, kad šio kuro kaina būtų konkurencinga palyginus su tradiciniu kuru, o įmonės, kurios ryžtasi pereiti prie ekologiško kuro, jaustų, kad valstybė palaiko tokias iniciatyvas. Tai patvirtina ir užsienio šalių patirtis – norint, kad gamtinės dujos sėkmingai įsitvirtintų, būtina valstybinė skatinimo politika. 2010 m. galima pavadinti lūžio metais Lietuvos transporto rinkoje. Ekologiško kuro panaudojimas pirmą kartą pradėtas skatinti valstybės lygmeniu – panaikintas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklio degalai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusuose. Tai reiškia, kad sumažėjus akcizui šiame transporto segmente, SGD tapo konkurencingos iš naftos gaminamiems produktams.

 Ko reikia, kad Lietuvoje toliau vyktų SGD, kaip alternatyvaus kuro, plėtra?

Tam, kad gamtinės dujos būtų vis labiau naudojamos kaip alternatyvus kuras, reikia tolesnių kryptingų ir tarpusavyje derinamų valstybės institucijų žingsnių, aiškios ekologiško kuro plėtros vizijos ir strategijos. Didelis vaidmuo čia tenka Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijoms, atsakingoms už ES priimtų sprendimų ekologijos srityje įgyvendinimą.

Labai svarbu, kad būtų paruošta ir patvirtinta šio ekologiško kuro plėtros programa, kurioje būtų aiškiai išreikštas valstybės politinis apsisprendimas skatinti tuos, kurie nusprendžia pakeisti tradicinį kurą gamtinėmis dujomis. Valstybė turėtų mažiau apmokestinti tas autotransporto priemones, kurios aplinką teršia mažiau nei naudojančios tradicinį, labiau aplinką teršiantį kurą. Viena iš galimų skatinimo formų – lengvatos, kurios suteiktų galimybę  pigiau parkuoti ekologiškus lengvuosius automobilius.

Tam, kad atsirastų papildoma motyvacija naudoti ekologišku kuru varomus automobilius,  turėtų atsirasti ir lengvatos juos įsigyti, nebūtų taikomi papildomi mokesčiai gamtines dujas naudojančiam visuomeniniam transportui ir buitines atliekas surenkančiam transportui dirbančiam miesto centre, būtų paruoštos projektavimo normos ir metodinė medžiaga projektuoti, statyti ir eksploatuoti SGD kompresorines.

 

Suslėgtos gamtinės dujos Europos Sąjungoje

Planuojama, kad 2020 m. – Europos Sąjungoje 20 proc. benzino ir dyzelino turės būti pakeista alternatyviu kuru: gamtinėmis dujomis, biodegalais, vandeniliu bei kitais tradicinio automobilių kuro pakaitalais.

Iki 1995 m. Europos Sąjungos gamtinių dujų automobiliams rinka apsiribojo praktiškai tik Italija, tačiau vėliau SGD automobiliams rinka ėmė sparčiai plėstis  daugelyje ES šalių – Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir kitur.

2011 m. gruodžio mėnesį paskelbtas Europos Sąjungos Ateities transporto kuro ekspertų grupės (Expert Group on Future Transport Fuels) parengtas raportas „Alternatyvaus kuro infrastruktūra“, kuriame skelbiama, kad Europoje šiuo metu yra 1,1 milijono gamtinėmis dujomis varomų automobilių, o pasaulyje iš viso – 13,5 mln. transporto priemonių.

Raporte skelbiama, kad jeigu bus sparčiai plėtojama gamtinių dujų degalinių plėtra visoje Europoje, SGD varomų automobilių rinka galėtų sparčiai išaugti. Tokiu atveju būtų galima tikėtis, kad 2020 m. SGD automobilių rinkos dalis visoje ES transporto rinkoje galėtų išaugti iki 5 proc., 2030 – iki 9 proc., o 2050 m. – iki 16 proc.

Statistiniai duomenys:

SGD naudojančių automobilių ir degalinių skaičius Europos šalyse (2014 m. spalis)

SGD naudojančių automobilių pasiskirstymas pagal tipus Europos šalyse (2014 m. spalis)

SGD ir kitų kuro rūšių kainų palyginimas Europos šalyse (2014 m. spalis)

Europos SGD varomų automobilių žemėlapis (2014 m. spalis)