Automobilinių gamtinių dujų suvartojimas 2012 m. paskutinį ketvirtį išaugo 5 kartus, pradėti eksploatuoti 32 nauji suslėgtomis dujomis varomi autobusai

2013 kovo 19


good-better-best2

Suslėgtų gamtinių dujų tiekimo bendrovės „SG dujos“ duomenys rodo, kad bendrovės tiekiamų suslėgtų gamtinių dujų (CNG), skirtų automobiliams vartojimo mastas per paskutinius tris 2012 metų mėnesius išaugo 5 kartus. Palyginus įmonės 2012 m. paskutinio ketvirčio veiklos rezultatus su analogišku 2011 m. laikotarpiu, suslėgtų gamtinių dujų suvartojimas ūgtelėjo nuo 100 tūkst. kubinių metrų iki 500 tūkst. kubinių metrų.

Tris iš keturių Lietuvoje veikiančių gamtinių dujų kompresorinių stočių įrengusios ir eksploatuojančios bendrovės „SG dujos“ generalinio direktoriaus Virginijaus Korsako teigimu, paskutinio 2012 m. ketvirčio rezultatus daugiausia lėmė Kauno ir Šiaulių autobusų parkų sprendimai įsigyti naujus ekologiškus suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus. 2012 m. Lietuvoje pradėjo važinėti 32 nauji CNG varomi autobusai, iš jų 8 Šiauliuose ir 24 Kaune.

„Manome, kad 2013 m. transportui skirtų suslėgtų gamtinių dujų vartojimo mastas dar labiau padidės, nes šiemet įvairius šalies miestus pagal įvairias finansavimo programas Lietuvą pasieks daugiau nei šimtas gamtinėmis dujomis varomų autobusų. Jie papildys ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų autobusų parkus, o tai reiškia naujas perspektyvas šio alternatyvaus kuro Lietuvoje plėtrai“, – sakė V. Korsakas.

2013 m. naujų CNG autobusų skaičius Lietuvoje išaugs apie 4 kartus – planuojama, kad pasinaudojant įvairiomis ekologiško kuro skatinimo ir taršos mažinimo programomis, šalies autobusų parkai pasipildys dar 139 naujais CNG autobusais, t. y. Lietuvoje naujos kartos (2012-2013 m. pagamintų) ekologiškų CNG autobusų skaičius turėtų išaugti iki 171.

Pasak V. Korsako, Lietuvoje ilgus metus situacija nesikeitė dėl dviejų faktorių – nepakankamai konkurencingos kainos ir infrastruktūros nebuvimo. „2011 m. panaikinus akcizą gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip variklio degalai, miesto ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusuose, atsirado stimulas autobusų parkams siekti atnaujinti autobusų parkus šiuo ekologišku kuru varomais autobusais, tokiu būdu ir taupyti lėšas kurui, ir mažiau naudoti pasenusius taršius dyzelinius autobusus. Visa tai sukuria prielaidas ir kompresorinių stočių tinklo plėtrai“, – sakė V. Korsakas.

2012 m. Lietuvoje veikė po vieną CNG pildymo stotį 4 miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje, planuojama, kad tokios stotys pradės veikti ir kituose mažesniuose miestuose. „Infrastruktūra dar tik kuriasi – vos prieš dvejus metus šalyje veikė tik dvi stotys- Klaipėdoje ir Vilniuje. Dabar jų jau veikia keturios. Per metus įrengėme dar dvi stotis – Kaune ir Šiauliuose, planuojame padidinti kompresorinės stoties Klaipėdoje pajėgumus. 2013 m. CNG kompresorinių pildymo stočių tinklas turėtų išaugti du kartus (nuo 4 iki 8 ar net 10-ies stočių, t. y. dar 4-6 Lietuvos miestuose)“, – sako V. Korsakas.

Jeigu didžiųjų Lietuvos miestų pavyzdžiu paseks ir kitų miestų autobusų parkai, plėsis kompresorinių tinklas, ateityje šiuo ekologišku kuru netruks susidomėti daugiau įmonių ir privačių asmenų, kurie jau ir šiandien svarsto apie tokių automobilių įsigijimą.

„Visi didžiausi automobilių gamintojai gamina modelius su CNG modifikacija. Todėl kai tik Lietuvoje atsiras platesnis kompresorinių
stočių tinklas, bus ir transporto priemonių. Ypač jeigu valstybė ir toliau rodys dėmesį švaraus kuro plėtros skatinimui – 2011 m. sumažinus akcizą miestų ir priemiesčių keleiviniam transportui, didžiųjų miestų autobusų parkai jau šiandien taupo lėšas kurui ir suteikia galimybę jų gyventojams kvėpuoti švaresniu oru“, – sakė V. Korsakas.

Pasak jo, situacija turėtų sparčiau keistis į gerąją pusę, nes auga Europos Sąjungos dėmesys ekologiško kuro, įskaitant ir suslėgtas gamtines dujas, plėtrai. ES jau patvirtinti konkretūs planai, pagal kuriuos valstybės narės turės rasti būdų užtikrinti, kad CNG pildymo stotys būtų bent jau ne toliau, kaip 150 km. atstumu viena nuo kitos, o tai reiškia, kad kuriamos prielaidos šio ekologiško kuro plėtrai ir Lietuvoje“, – sakė V. Korsakas.

Pasak jo, gamtinės dujos turi puikias ateities perspektyvas, nes jos gali būti maišomos su vandeniliu, taip sukuriant dar ekologiškesnį kurą automobiliams. „Pabradėje statome vandenilio kuro eksperimentinių tyrimų laboratoriją, kuri pradės veikti šiemet, todėl tikimės proveržio ir šiame naujame ekologiško kuro gamybos sektoriuje“, – sakė V. Korsakas.