ADIA: Prisijungus pervežimų bendrovėms ir gamintojams, gamtinių dujų plėtra transporte spartės, bet tempas priklausys nuo valstybės veiksmų

2018 lapkričio 15


mart7526

2018-11-15

Bręsta proveržis Lietuvos keliuose – šiemet Lietuvoje įvestą nulinį akcizą gamtinėms dujoms ir joms tapus nebe tik ekologišku, bet ir kaina konkurencingu kuru, naujas galimybes netruko pastebėti tarptautiniai automobilių gamintojai ir Lietuvos pervežimų bendrovės. Lietuvoje gamtinėmis dujomis ir kartu su vandeniliu varomus vilkikus bei autobusus kartu su Lietuvos vežėjais ir infrastruktūros kūrėjais šiuo metu testuoja Švedijos koncernas „Scania“, o vežėjai yra pasiruošę papildyti savo transporto parkus gamtinėmis dujomis varomais automobiliais, jeigu tik atsiras tankesnė pildymo infrastruktūra, ypač suskystintų gamtinių dujų – LNG. Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos („ADIA“) Vilniuje lapkričio 15 d. surengtoje tarptautinėje verslo konferencijoje „Inovacijos Lietuvos keliuose“ diskutuota, kad Lietuvoje įrengto gamtinių dujų terminalo resursai vis dar nepakankamai atverti Lietuvos vežėjams ir greitesnė plėtra galima tik tuomet, jeigu valstybė prisidės ir prie suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros transportui sukūrimo, nes net ir panaikinus akcizą, verslui tai vis dar per brangi investicija.

„Sveikiname valstybės sprendimą skatinti ekologiško kuro naudojimą ir šiemet panaikinti akcizą gamtinėms dujoms transportui – tai neabejotinai prisideda prie ekologiško kuro plėtros. Tačiau tai tik kelio pradžia. Jeigu tikrai siekiame didelio proveržio – ir kiti valstybės veiksmai turi kryptingai padedantys vežėjams kuo greičiau gauti realią prieigą naudotis suskystintų gamtinių dujų (LNG) terminalo resursais, kurie vis dar nėra atviri transportui, galinčiam naudoti suskystintas gamtines dujas (LNG) kaip kurą tolimiesiems pervežimams.

Ne tik mums, bet ir vežėjams atrodo keistai, kai didžiules lėšas į LNG terminalą investavusi Lietuvos valstybė vis dar nėra numačiusi nepalyginamai mažesnių investicijų padaryti LNG 100 proc. prieinama alternatyvaus kuro rūšimi Lietuvos vežėjams. Manome, kad valstybė gali prisidėti prie LNG dujų pildymo stočių infrastruktūros kūrimo savo investicijomis, nes iki šiol visi transporto užpildymo dujomis infrastruktūros kaštai gulė išskirtinai tik ant verslo pečių. Per vienuolika pastarųjų metų Lietuvos bendrovės savomis lėšomis sukūrė suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stočių infrastruktūros sistemą Lietuvos miestuose, investavo į gamtinių dujų ir vandenilio panaudojimo mokslinius tyrimus ir bendradarbiaujant su VGTU ir pasitelkus universiteto mokslininkus atidarė pirmąją Baltijos šalyse alternatyvaus kuro tyrimų laboratoriją.

Siekdami skatinti LNG inovacijas, dar šiemet Lietuvos-Lenkijos pasienyje savo lėšomis planavome įrengti pirmąją LNG pildymo stotį, tačiau dėl pernelyg lėto valstybės institucijų darbo tvirtinant projektą, turėjome stoties atidarymą nukelti į 2019 metų trečią ketvirtį. Todėl labai tikimės, kad dabar, kai savo suinteresuotumą rodo ir tarptautinės bendrovės – transporto gamintojai, ir Lietuvos pervežimų bendrovės, mūsų visų balsą išgirs ir valstybė. Mūsų tikslas – kad Lietuvoje susijungtų Šiaurės, Baltijos ir likusios Europos šalių transporto koridoriai, o LNG stotyje Lietuvoje kuru pasipildžiusi transporto priemonė lengvai galėtų įveikti 1,5 tūkst. km. atstumą iki kito pasipildymo kuru taško. Tikimės, kad pagal kitų ES šalių pavyzdžius  mūsų iniciatyvą palaikys ir visos suinteresuotos pusės“ – sake Virginijus Korsakas, Lietuvos alternatyvių degalų asociacijos vadovas.

Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos konferencijoje „Inovacijos Lietuvos keliuose“ dalyvavo Lietuvos susisiekimo ir energetikos ministrai, „Scania“ tarptautinio koncerno vadovai, kuro pildymo infrastruktūros bendrovės „SG dujos“, autobusų parkų, naudojančių gamtines dujas vadovai, Lietuvos dujų terminalo bei dujų tiekimo įmonių vadovai, VGTU mokslininkai.

Pasak V. Korsako, patys artimiausi infrastruktūros Lietuvoje planai – įkurti CNG dujų pildymo transportui stotis Vilniuje, Kaune ir LNG bei kitų alternatyvaus kuro rūšių stotį Kalvarijoje, tolesnėje perspektyvoje – įkurti stotį Šiaurės kryptimi – Panevėžio aplinkkelyje. Europos valstybėse įgyvendinant ES direktyvas turi būti sukurta dujų transportui sistema, kurioje LNG stotys išdėstytos ne didesniu nei 400 km atstumu, o CNG – ne didesniu nei 150 km. atstumu.

Pasak Ignacio Cortezon Marques, „Scania“ grupės autobusų padalinio pardavimų vadovo, bendrovė skatina ekologiškus sprendimus tiek keleivių, tiek krovinių pervežimui. „Scania“ turi visus komercinius sprendimus, kurie egzistuoja rinkoje įskaitant biodujas, skystas suslėgtas gamtines dujas, hibridus – ir autobusams, ir sunkvežimiams.

Pasak „Scania Lietuva“ direktoriaus Dariaus Snieškos, jeigu prieš pora metų „Scania“ neturėjo rimtesnių planų pristatyti gamtinėmis dujomis varomus vilkikus Lietuvos rinkai, situacija keičiasi ir pirmąjį vilkiką jau testuoja Lietuvos pervežimų bendrovė „Vlantana“. Lietuva yra 9 pagal dydį sunkiojo transporto pardavimų Europoje rinka, todėl „Scania“ koncernas mato didelį potencialą tolesniam bendradarbiavimui ir plėtrai.

Pasak konferencijos iniciatyvas pasveikinusio Transporto ir susisiekimo ministro Roko Masiulio, alternatyvių degalų klausimas yra labai svarbus valstybėje ir vyriausybė palaiko privataus verslo iniciatyvas – iki 2030 m. reikia devyniais proc. sumažinti taršą, antraip valstybė turės mokėti dideles baudas.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, svarbu, kad iššūkiai ir grėsmės dėl alternatyvių šaltinių būtų konvertuojami į galimybes, o „Scania“ pasirinkimas Lietuvoje bandyti gamtines dujas ir vandenilį yra vienas iš ženklų, kuris parodo, kad Lietuvoje turime tinkamą aplinką tiek politine, tiek transporto prasme.

Apie ADIA:

Asociacija skatina investicijų į alternatyvių aplinkos taršą mažinančių degalų rūšių ir sumanios užpildymo infrastruktūros diegimą bei naujų transporto priemonių gausinimą. Asociacija vienija ir siekia subalansuoti bei atstovauti visų alternatyvių degalų plėtra suinteresuotų pusių interesus – suslėgtų gamtinių dujų, suskystintų gamtinių dujų, vandenilio, elektros bei kitų degalų, galinčių reikšmingai prisidėti mažinant taršą bei triukšmingumą gyvenamoje aplinkoje.

Asociacija bendradarbiauja su valdžios institucijomis ir siekia, kad būtų įgyvendinti Europos Sąjungos ir nacionaliniai prioritetai alternatyvių degalų ir infrastruktūros plėtros srityje, skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus dialogas. Asociacija teikia pasiūlymus valdžios institucijoms kuriant palankią alternatyvių degalų plėtrai verslo teisinę aplinką, prisidėti rengiant tikslines ilgalaikes programas ir strategijas, teisės aktus bei normatyvinius dokumentus, reglamentuojančius investicijas, mokesčius, skatinančius aplinkosaugos standartus, skaidrią viešo sektoriaus įmonių verslo aplinką.